- išžvilgėti
- 1 išžvilgė́ti intr. 1. Rtr, Š, KŽ kurį laiką spindėti, šviesti. 2. žvilgančiam išvažiuoti: Išžvilgėjo karieta I.Simon. \ žvilgėti; atsižvilgėti; išžvilgėti; pažvilgėti; sužvilgėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išžvilgėti
Look at other dictionaries:
atsižvilgėti — 1 atsižvilgėti 1. atsispindėti: Pro stiklo langą saulė tekėjo, į vainikelį atsižvilgėjo (d.) Žv. 2. prk. išryškėti nusiteikimui: Reginos veide nežymiai atsižvilgėjo nusivylimas rš. žvilgėti; atsižvilgėti; išžvilgėti; pažvilgėti; sužvilgėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pažvilgėti — 1 pažvilgėti intr. NdŽ kurį laiką žvilgėti. žvilgėti; atsižvilgėti; išžvilgėti; pažvilgėti; sužvilgėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužvilgėti — 1 sužvilgėti intr. NdŽ, DŽ1 1. pradėti spindėti: Nuo Jurgio žvilgsnio ant Pranio kaktos vėl sužvilga prakaitas V.Bub. Uolos aukštai sumirgėjo, sužvilgėjo Mš. 2. imti šviesti: Sužvilgėjo ugnelė – misliau, pinigai dega Ds. 3. atsimušus spinduliams… … Dictionary of the Lithuanian Language
žvilgėti — 1 žvilgėti, žvìlga ( i, ėja), ėjo intr. 1. [K], DŽ, KŽ, BVIII129; Q226, M, L, LL78, Š, Rtr, VĮ, ŠT80 skleisti šviesą, spindėti, tviskėti: Puvėkliai miške žvìlga Ds. Jau suvis gęsta aušra vakarinė, rausvai žvilga silpnais žiburėliais A1885,44. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
